2008 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Priežiūra: Genėjimas ir lajos formavimas


Apie genėjimą. Gal visai ne nuo to reikėtų pradėti nagrinėti priežiūros ypatumus, tačiau jau rudenėja, ir visai netrukus karpysime šakas ir krūmus vilksime į rūsius, garažus ir oranžerijas (kaip pavydžiu tiem, kas jas turi... Kita vertus – visi mūsų namai žiemą virsta „priverstine“ oranžerija, nepaisant, kad visai tam nepritaikyti). Rudeninis genėjimas būna ypač skausmingas- tenka nutrumpinti šakas su gausybe pumurų. Na ir kodėl jos taip veržiasi žydėti rudenį?...
Keli patarimai, kaip tai padaryti.
Rudeninis genėjimas. Gedulingiausia priežiūros ceremonija. Bent man. Žinoma, jei jus tenkina augalo forma ir jei brugmansija rudenį vis dar telpa pro duris į šiltensę patalpėlę, galima visai jų nekarpyti. Bet… Mano didžiosios, 2,5-3,5 m aukščio brugmansijos genimos taip: pamatuojam, koks garažo lubų aukštis, atimam kokį 10 cm ir nurėžiam šakas... Tiesa, visas nurėžtas stambias šakas galima paversti nemažais medžiais. Išduosiu kada nors paslaptį kaip. Visgi indėlis į naujos kartos padauginimą nepaguodžia. Vaizdelis lieka šiurpokas. Šiemet tokia procedūra dar nevyko, bet mėginsiu nepamiršti įdėti vaizdelių, kaip augalai atrodo „prieš“ ir „po“. Atsparios, jos šaunuolės... Nekart pjoviau visas šakas iki sumedėjusio trejų-ketverių metų stiebo – rado jėgų išauginti ūglius, suželti ir pražįsti, bet tik vasaros pabaigoje... Jei genėti šiek tiek labiau pagal taisykles, tai... pagal skonį ir „sandėliavimo“ galimybes, rudenį visai išpjauname nereikalingus stiebus, o tuos, kurie jau išsišakoję, trumpiname iki tais metais suformuoto stiebo išsišakojimo, tačiau būtinai reikia palikti 6-10 bamblių virš „Y“. Apie „Y“ – atskirai ir išsamiai kitame rašinyje. Tuomet augalas nepraras vidinės informacijos, jog jau yra pakankamai suaugęs, ir pražįs, pavasarį laiku išnešus į šviesą, jau gegužį. Jei nurėšime šakas per daug, brugmansija vėl pasijus nuskriaustu kūdikiu, ir neformuos žiedinių pumpurų tol, kol nesuaugs ir nepradės šakotis tų metų ūglių viršūnės, maždaug vasaros pabaigoje... Pavasarį beliks nukirpti nudžiūvusias atšakas, ir leisti nuskriaustam augalėliui atželti. jei rudenį augalo negenėjote, o pavasarį kyla noras patobulinti jo formas, drąsiai tai galima daryti, kol atugalas pilnai nesužaliavęs.

Augalo formavimas. Natūraliai Brugmansijos auga kaip nedideli krūmeliai, ir, jei neesate pedantiškas estetas, ar kirpėjas-mėgėjas, geriau leisti joms augti „laisvai“. Jos iš prigimties formuoja tankią lają, ir net natūraliai augdamos, yra visai išvaizdžios. Tačiau, galima juos suformuoti ir kaip medelius. Tiesa, Lietuvoj paplitusios geltonos ir baltos B.suaveolens gan lengvai pasiduoda visokiem karpymams ir lankstymams, o rausvoji – užsispyrusi būti pasišiaušusiu krūmu.
Taigi, jei nusprendėte, kad turite pakankamai kantrybės, imkimės žirklių, sekatorių ar peilių (kartais prireikia net pjūklo) ir negailestingai rėžkim šakas. Jei norite suformuoti medelį, formuoti geriausia pradėti dar jauną augaliuką, pavasarį. Vėliau vasarą įšaknydinti ūgliai anksčiau subręsta, stiebas natūraliai išsišakoja į “Y” žemesnis, nei pavasarinis. Taigi, jei augaliukas turi kelis stiebus – išsirenkam stipriausią, tiesiausią, o likusius nukerpame. Toliau nuolat kerpame ar laužiame nereikalingus šoninius ūglius, iš šaknų išaugusias ataugas. Tolimesnis lajos formavimas galimas tik natūraliai išsišakojus stiebui į Y formos atšakas. Norint, kad krūmas būtų tankesnis, tiesiog nukerpame atšaką netoli išsišakojimo vietos, ir taip kiekvienos nupjautos atšakos vietoje išaugs mažiausiai du nauji ūgliai. Nors su pačios lajos formavimu siūlyčiau nepersistengti. Čia gi ne tuja kokia. Be to, jei auga jai tinkamomis sąlygomis, gražią formą igyja ir pati...

Lankstymas. Brug-manija sergu namuose ne aš viena. Šia sunkia liga užsikrėtę visi: ir mano vyriškis, ir tėvas, ir brolis, ir mama. Ir visai tuo džiaugiuosi - kaip gi kitaip rasčiau rudenį ir pavasarį tris-keturis vyrus savanorius didiesiem vazonams tampyti į rūsį ir iš jo... Bet grįžkime prie esmės. Mano brangiausio augalo formavimui pritaikyta metodika... Smarkiai apgenėjus nemažą brugmansiją, jos nauji ūgliai auga gana „statūs“, suformuodami kiek pankišką šukuoseną. Taigi, vėlyvą pavasarį ar vasarą jos lajai galima suteikti kiek aptakesnes formas. Tam reikės virvutės ir kelių bent 2-3 kg svorio daiktų (priklausomai nuo augalo dydžio ir stiebų storio). Užneriame ant šakos kilpą, palenkiame ją žemyn pageidaujamu kampu ir parišame prie svarmens ar inkaro vaidmenį atliekančių rakandų. Paliekame kelioms dienoms. Ūgliai natūraliai vis tiek šaus į viršų, tačiau taip parišus, stiebas išsilenkia, laja tampa platesnė...

Galima genėti ir šaknis. Tuomet nereikės jų persodinėti į vis didesnius vazonus... Rašoma, kad 30 L vazonas kaip ir pakankamas net ir suaugusiai brugmansijai. Tačiau ankstyvą pavasarį reikia ją iškelti iš vazono, apipešioti smulkesnes šakeles ir patrumpinti didžiąsias šaknis. Įsodinti į tą patį vazoną vėl. Bet tuomet stengtis neperlieti! Šaknų genėjimas savaime vyksta rudenį, jei auginate brugmansijas dirvoje ar vazone skylėtu dugnu. Šią procedūrą jos puikiai perneša.

Dar vienas fokus pokus. Itin kantriem, arba tiems, kurių nežavi augalai savo natūraliu paprastumu... Galima į vieną vazoną glaudžiai susodinti 2-3 jaunus brugmansijų ūgliukus, geresniam efektui pasiekti – skirtingų spalvų. Ir tuos stiebelius po truputį sukti vieną apie kitą (fikusus populiaru taip „supinti“) iki norimo aukščio. Jei pastebėjote, kad ūglis šakojasi, toliau stiebų nebepinti, leisti augti laisvai. Toks „hibridas“ pažįs skirtingų spalvų žiedais... Tiesa, rekomenduočiau taip eksperimentuoti tik su panašaus augumo augalais, pvz. baltomis ir geltonomis B.Suavelonis, paplitusiomis mūsuose. Nors dabar ruduo, o šis eksperimentas sėkmingiau vyktų pavasarį, aš, nekantruolė, jau suporavau batą ir geltoną... gal labai nesipyks...

2008 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Lyriniai nukrypimai

Sakysite – brugmansijų kvapas galvelę susuko… Gal. Bet gražu.

Vienam internetiniam puslapyje apie brugmansijas rašo, jog brugmansija galėjo būti ir poeto mūza… Prancūzų poetas Charles Baudelaire savo eilėraščių rinkinyje “Piktybės gėlės” (angl. “The Flowers of Evil”) išreiškia žavesį augalų, į kuriuos panašių nėra, grožiui… Ir, nors poetai itin retai apdainuoja konkretų objektą, papašu, kad tokios blogio gėlės galėjo būti angelų-velnių trimitai. Įkvėpiau giliai giliai svaigaus aromato ir atsiverčiau minėtą eilėraščių rinkinį. Nesu literatūrologė ar itin jautri poezijai, bet…

Gėlės smilkintuvas kvapus aplink skleidžia,
O vakaro vėjuj garsai, kvepalai sukas, žaidžia
Ir valsu liūdnu ilgesingą svaigulį kelia.

Gėlės smilkintuvas kvapus aplink skleidžia;
Tarytum širdis įžeista smuikas virpa ir gelia
Ir valsu liūdnu ilgesingą svaigulį kelia -
Dangus kaip altorius gražus prieš akis atsiskleidžia.
To pačio įkvėpimo apgauta ar pagauta, pasidairiau, ar tik mūsiški poetai šitų “blogio gėlių” ar jų giminaičių savo eilėmis nepagerbė. Ir štai… posmelis iš J.Strielkūno “Tamsybių sodo”:

Naktim durnaropės želia:
Iš vieno kelmo kelios kojos
Aukštyn sijoną žalią kelia –
Visai begėdiškai šakojas.

Šiame labai jau savotiška romantika. Bet tiesos yra. O susižavėjusiem ir angliškai skaitantiem gal ir ši žodžių magija patiks, poetiškai burianti botaniniais terminais, ar išaukštinanti šios „mėnulio gėlės“ simbolinį moteriškumą, slėpiniškumą ir nuodų galią:
http://allpoetry.com/poem/4123759
http://www.alharris.com/heartplace/mlmoonflower.htm

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Kur slypi pavojus?

Paskaičius apie svaiginamąsias ir nuodingąsias brugmansijų savybes, gali kilti noras mesti lauk jas iš savo kiemo. Ypač, auginantiems vaikus ir naminius gyvūnėlius. Neneigiu, pavojus yra. Bet, tik sąmoningai jų ragaujančiam. Vaikas, kaip ir šuo, neprisivalgys visai bjauraus skonio lapų tiek, kad pajustų poveikį, nors iš smalsaus mažylio galima tikėtis visko?! Tai yra natūrali šio augalo apsauga nebūti nuėstam žolėdžių. O sėklas mūsų platumose brugmansijos suformuoja ir subrandina gan retai, ir ne visos jų rūšys. Esu skaičiusi, kad voveriukai labai mėgsta durnaropių sėklas, ir vis grįžta ir grįžta jų paskanauti... Taip pat vienam užsieniniam forume pasakota apie triušį, labai mėgusį šį „delikatesą“, bet nuo jo visai neblogavusį... Bet tai jau sąmoningas procesas. Prieš kelis metus mūsų rajone jaunimėlis prisikepė bulvinių blynų su durnaropių sėklom – tokia vakarienė baigėsi koma. Tik pats augalas čia jau visai nekaltas.

Visigi, neginu brugmansijų, kaip visai nekaltų gėlių. Suaugusiam, ne savo noru apsinuodyti jomis nelabai pavyktų (na, nebent kas kitas jums paslapčiom „padėtų“). Jų lapai nesukelia alergijos prisilietus. Jautrų žmogų gali erzinti tik žydinčių gėlių kvapai. Yra realiai žymiai dažniau sutinkamų ir pavojingų tos pačios šeimos augalų: virškinimo apsinuodijimus gali sukelti pažaliavusiose bulvėse sukauptas alkaloidas solaninas. Miškelyje netyčia galima prisiragauti šunvyšnių, galų gale pats tabakas – ne itin naudingas sveikatai. Reikia būti labiau protingiems, nei atsargiems.

Biochemija, etnobotanika ir etnomedicina

Nuobodūs terminai? Visai ne. Juose slypi daugiau paslapčių ir magijos, nei galime įsivaizduoti. Turinys ne itin tinkamas nepinamečiams, bei silpnos valios žmonėms – to, kas čia aprašyta, prašyčiau nebandyti pakartoti. Net ir Pietų Amerikoje šio švento augalo galiomis galėjo naudotis tik šamanai arba jų prižiūrimi “pacientai”. Visgi, man tai buvo įdomu. Galbūt patiks ir jums.

Šamanai šių augalų ekstraktus naudojo astralinėms kelionėms, pokalbiams su protėvių dvasiomis, ateities būrimams ir panašiems ritualams. Kodėl? Ogi todėl, kad brugmansijų ekstraktai suteikia sąmonei “sparnus”… Jose esantys tropano grupės alkaloidai (skopalaminas, hiasciaminas, atropinas) stipriai aktyvina centrinę nervų sistemą ir slopina periferinius nervus. Tropano alkaloidų randama visose augalo dalyse, tačiau daugiausiai – žieduose ir sėklose. Literatūroje dažnai suvienodinamas durnaropių ir brugmansijų efektas. Jose randama tų pačių alkaloidų, tačiau nevienodomis koncentracijomis. O Pietų Amerikos indėnai skirtingais tikslais naudojo net ir vienų, ir kitų augalų skirtingas rūšis.
Brugmansijų preparatai – tai lapų ritinėliai rūkymui, sėklų ir kanapių ar tabako mišinys rūkymui, trintos sėklos tirpinamos vyne ar aluje, arbatos – lapų ar žiedų ekstraktai, klizmos su lapų nuoviru ir kt.
Net ir tradicinėje medicinoje pripažįstamas jų spazmolitinis, anti-astmatinis, anticholinerginis ir anestetinis poveikis. Lapai rūkomi, kad palengvinti astmą. Iš lapų ekstraktų paruošta garų vonelė gelbti nuo kosulio, bronchito. Sultys maišomos su taukais ir išoriškai naudojamos nudegimams, uždegimams, hemorojui gydyti. Šviežių lapų karštas kompresas tinka nuo reumato, artrito, uždegimo ar anginos, blogai gyjančioms žaizdoms – palengvina skausmą, sumažina audinių pabrinkimą. Kaip antispazmoidas, naudojamas Parkinsono ligos eigai kontroliuoti. Tropano grupės akaloidai yra kenksmingi žmogui: gali sukelti įvairias nenuspėjamas psichines reakcijas. Ilgalaikius pažeidimus, ar mirtį sukelia tik itin didelis suvartotas augalinės žaliavos kiekis ar pakartotinas apsinuodijimas ja.
Vienas pagrindinių brugmansijų alkaloidų – skopalaminas. Anksčiau jo duodavo gimdyvėms, taip pat astronautams, kad slopinti šleikštulį nesvarumo treniruotėse. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir slopina periferinių nervų veiklą Švelni dozė atropino, kito alkaloido, naudojama kaip priešnuodis įvariems pesticidams, nevus paralyžuojančioms dujoms, tačiau perdozavimas sukelia konvulsijas, kliedesius ir net komą. Hiosciaminas – atropino metabolitas, veikia atpalaiduodamas lygiusius raumenis.

Brugmansijų alkaloidų sukeliami simptomai – padažnėjęs širdies susitraukimų ritmas, gleivinių (ypač burnos) išdžiūvimas, mėšlungis. Iš pradžių efektas palaipsniui stiprėja – pasireiškia nekontorliuojama kalba ar juoku, užmaršumu, ar nervingais, pasikartojančiais judesiais. Po to seka aiškios haliucinacijos, kliedesiai. Kartais kyla pykčio ir destrukcijos bangos. Susijaudinimo periodą dažniausiai seka ilgas gilus miegas, pilnas vaizdinių, dažniausiai seksualinio pobūdžio. Pabudus seka sunkios pagirios ir atminties netekimas, nepamenant kas vyko prieš tai.
Vakarais žydinčios nakties karalienės svaigina ne tik savo grožiu, bet ir ypatingu aromatu. Brugmansijų kvapai labia skiriasi tarp skirtingų rūšių ir veislių. Visai nekvepia – B.Sanguinea; stipriausias kvapas – B.suaveolens. Kvapai svaigina, tačiau nėra nuodingi, ar labai kenksmingi. Bet, patirtis rodo, kad, smarkiai sužydus augalui, neprastą galvos skausmą tie aromatai jautresniem žmonėm gali sukelti. Brugmansijų kvapai apibūdinami kaip panašūs į muskusą, citriną, mėtą, leliją, hiacintus, jazminus ir kt. Vistik, kiekvieno augalo kvapas unikalus, ir kiekvienam sukelia savitas asociacijas. Kvapai taip pat senovėje buvo savotiško ritualo dalis. Jų kvapas sukelia erotinius sapnus, todėl naudojamas meilės magijoje.
Andų regione brugmansija dėl šių visų ir kitų savybių buvo ir tebėra naudojama šamanistiniuose, maginiuose ir religiniuose ir gydomuosiuose ritualuose. Štai šis tas įdomesnio…
Pietų Amerikos hileriai (Healers) naudojo, ir vis dar tebenaudoja brugmansijų ir durnaropių sultis pacientams „apvalyti“: apšlaksto jomis ligonius, arba naudoja kaip nosies lašus [1].
Chibcha genties Indėnai Kolumbijoje narkotines ir haliucinogenines šio augalo savybes panaudojo ir religiniais tikslais. Mirus genties vadui, kartu su juo buvo gyvi laidojami vergai ir žmonos. Brugmansijų sultys veikė kaip “anestetikai” pasmerktiesiems nuraminti. Dabartiniais laikais toje pačioje Kolumbijoje neretai džiovintų brugmansijų lapų milteliai įberiami į gėrimą apiplėšimo ar išprievartavimo tikslais [3].
Jivaro genties indėnų, gyvenančių Ekvadore ir Peru kurie džio prieš kovą naudodavo brugmansijų nuoviro klizmas, kad įgyti drąsos ir galios kovoje. Toje pačioje gentyje nepaklusniems vaikams kartais duodavo išgerti brugmansijos ektrakto, kad išmokyti nuolankumo ir priminti, jog “protėviai stebi juos”.
Sibundoy regiono indėnai įmaišydavo brugmansijų žalaivos į šunų ėdesį – tai buvo privaloma medžioklės ritualo dalis – tikėta, kad šunys dėka šio augalo dovanotų aiškiariagiškų savybių lengviau suras grobį.
Chumash genties indėnai naudojo brugmansijas įšventinimo į suaugusius rituale: išgėrus šio augalo ekstrakto, buvo laukiama vizijų, kuriose turėjo sutikti savo gyvūno-globėjo dvasią. Gyvenime prireikus šio globėjo pagalbos ar patarimo, šis ritualas kartojamas.
Karlos Kastaneda savo knygose minimas išskirtinis durnaropių poveikis vyrų psichikai. Jos paragavusiems vyrams silpsta prigimtinės “vyriškosios” jėgos ir polėkiai, jie tampa labiau “naminiai”.
Karibuose daturos yra vadinamos “kerotojų žole”, “zombių agurkais”. Taip literatūriškai apibūdinamos nervų sistemą veikiančios augalo savybės. Nusikaltėliams, kuriems kitos bausmės jau nebepadėdavo, buvo nuolat girdomas stiprus augalų ekstraktas, tarp kurių buvo ir datura, kad sukelti jam sunkią hipnotinę būklę ir taip “išvaryti sielą iš kūno”.
Pagaminti afrodiziakiniu poveikiu pasižyminčią arbatą, reikia sumaišyti vieną šviežiai nuskintą žiedą (0,5-1,0 sausos medžiagos) su karštu, bet neverdančiu vandeniu. Po 10 min nukošti, ir arbata paruošta ;)
Kinijoje durnaropės vadinamos man-t’o-lo. Jos žaliava buvo maišoma su kanapėmis ir vynu, siekiant ne tik gydomojo, bet ir afrodiziakinio efekto. Buvo sakoma, kad jei žmogus, ruošdamas šį gėrimą, juokėsi, tai visi jo paragavę juoksis; jei verkė – verks, o jei šoko – jausis tarsi šokantys.
Europoje brugmansijų pėdsakų aptinkama jau karalienės Viktorijos laikais (XIX a. pradžia) keli šio augalo ekstrakto lašeliai buvo pilami į arbatos puodelį siekiant malonaus apsvaigimo, narkotinės būsenos. Pietų amerikoje šio augalo “šventąsias” savybes įkūnijo ir krikščioniškasis šventasis, “Santo Toloache”, kurį misionieriai “parvežė” ir į Europą. Šis šventasis padeda tiems, kas siekia nuoširdžios abipusės meilės. Tie, kas jam meldžiasi – aukoja durnaropės žiedų ir geria jos arbatos, tarsi priimdami savitą sakramentą.

Taigi, į angelų trimitus panašios jos tik savo išore. Vidumi – tikros blogio gėlės, todėl ir vengdavo žmonės jas auginti savo kiemuose.


1. Bussmann R.W., Sharon D. Traditional medicinal plant use in Northern Peru: tracking two thousand years of healing culture. Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine Research, 2006, 2:47.
2. Beardshaw C., A rainbow coalition. Daily Mail. 2008 07 12, 1 p.
3. Nicholson R., Flowers of Evil. Natural History. 2002, 111, 5 p.
http://toptropicals.com/html/toptropicals/articles/special.htm#brugmansia
http://www.biopark.org/peru/toe.html
http://www.plantanswers.com/garden_column/april1/april1.htm
http://www.a1b2c3.com/drugs/var006.htm

2008 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Kas tai?

Net tiems, kurie nesižavi įvairiausiais žolynėliais, augalėliais, žydinčios Brugmansijos atrodo nuostabios! Dideli, žaliomis bulvėmis kvepiantys lapai, gal ir nesuviliotų, bet 20-50 cm ilgio svaiginančio kvapo trimito formos žiedais apipiltas kelių metrų dydžio krūmas, visą savo grožį atskleidžiantis vakare, tikrai patrauks praeivio žvilgnį. Labai nekaltai vadinama ir “Angelų trimitu”, ji kilusi iš Pietų Amerikos tropikų, Andų regiono. Gal todėl mūsų platumose atrodo tokia egzotika. O įvairios istorijos paverčia brugmansijas ir šiek tiek paslaptingai magiškais augalais. Pavadintos jos Olandų gamtos mokslų profesoriaus, Sebald Justin Brugmans (1763-1819) vardu. Brugmansijos paplitusios JAV jau nuo seno, tačiau iki pat praeito šimtmečio pabaigos jos nebuvo kolekcininkų mėgstamas augalas, priešingai, ji buvo apibūdinama kaip „Blogio augalas“; kaip kažkas visai nepageidautino sveiko proto žmonių kieme... Įdomu kodėl? papsakosiu apie tai etnobotanikai skirtame rašinyje.
Brugmanisijos pasižymi augumo, lapų formų ir žiedų formų, spalvų ir kvapų ivairove, kuri jautriai kinta priklausomai nuo savitų augimo sąlygų. Skirtingų rūšių žiedai kartu ir labai panašūs, ir labai skirtingi – kaip snaigės – kiekviena ypatinga ir nepakartojama. O šiltais vasaros vakarais žiedai skleidžia egzotiškus, svaiginančius kvapus, suteikiančius sparnus Jūsų svajonėms...
Brugmansijos, kaip ir jų puseserės durnaropės (apie šių giminaičių panašumus ir skirtumus taipogi teks vėliau paplepėti), priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Taip pat, kaip ir lietuvaičių mylimos bulvės, pomidorai, tabakas, paprika, petunijos. Tiesa, išvaizda gal kiek ir panašios į šias gėles ir daržoves, bet savo būdu artimesnės kitai giminaitei, magiškąjai Mandragorai (ar pamenate kurtinamai cypiantį augaliuką iš pasakų? Nors jis taipogi labai realus:).

Dar truputėlis sistematikos. Tiesiog privaloma, nors ir nuobodoka dalis.

Karalystė: Augalų (Plantae)
Skyrius: Gaubtasėklių (Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)
Eilė: Bulviečiai (Solanales)
Šeima: Bulviniai (Solanaceae)
Gentis: Brugmansija (Brugmansia)

Brugmansijos turi dar keletą neoficialių pavadinimų: „Angelų trimitai“, Durnaropės medis, „Angelų ašaros“, Blogio medis, Peruiečių dar vadinamos Toé; Floripondio; Misha; Maricahua; Campana; Borachero; Chuchupanda; Aiipa ir kt.

Yra 7 brugmansijų rūšys,kurios dalinamos į dvi grupes (abi grupės tarpusavyje įprastai nesikryžmina) ir dar kelios hibridinės rūšys.


Brugmansia arborea grupė:
*Brugmansia arborea (L.) Lagerh.– aukštoji brugmansija.
Laukinė, natūrali rūšis. Žiedai vieni trumpiausių, turi ilgokus, riestus ūselius, itin kvapnūs. Lapai ovalūs, ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose, arba esant labai gerom augimo sąlygom – šiek tiek karpyti.
*Brugmansia sanguinea (Ruiz et Pav.) D. Don – raudonoji brugmansija.
„Minkšti“, plaukuoti jauni lapai, stiebai. Jaunų augalų lapai retai dantyti, vėliau – beveik lygiakraščiai. Žiedas vamzdelio formos, išsiskleidžia neplačiai.
*Brugmansia vulcanicola
Lapai nedideli, su retais plaukeliais, šviesoje blizgiais. Žiedo vainikėlis vamzdiškas, skeltas į 1-3 dalis, žiedai gelsvi, rausvi, raudoni.

Brugmansia aurea grupė:
*Brugmansia aurea Lagerh. – auksuotoji brugmansija
Lapai kartais padengti retais, smulkiais plaukeliais, jaunų augalų stambiai dantyti, o subrendusių – lygiakraščiai. Žiedai 15-25 cm ilgio, nusvirę, kai kurie tiesiog horizontalioj padėty. Taurelė padalinta į 5 segmentus, šios rūšies brugmansijų vainiklapiai užsibaigia ilgiausiais ūseliais.
*Brugmansia ×insignis (Barb. Rodr.) Lockwood ex R. E. Schult. – rausvoji brugmansija
Natūralus [(B. suaveolens × B. versicolor) × B. suaveolens] hibridas
*Brugmansia suaveolens (Humb. et Bonpl. ex Willd.) Bercht. et J. Presl – kvapioji brugmansija
Gležnas vainikėlis, jautrios lietui. Žiedai nusvirę, žvelgia žemyn. Vainiklapių ūseliai trumpi, iki 3 cm. Šios rūšies rausvos, geltonos ir baltos brugmansijos labiausiai paplitę mūsų kraštuose. Po truputį ir kitos, dažniausiai hibridinės rūšys iš užsienio atkeliauja...
*Brugmansia versicolor
Jautresnės už kitas – reikia aukštesnės temperatūros ir drėgmės. Ilgiausi žiedai: 25-50 cm. Žiedai pirmąją dieną balti, po to įgyja tikrąją spalvą. Žydi apie 3-4 dienas.

Hibridai:
Brugmansia ×candida Pers.– baltoji brugmansija. B. aurea × B. versicolor hibridas
Brugmansia x flava. B.arborea x B.sanguinea hibridas.
Žiedas vamzdiškas, lapai padengti plaukeliais, nekvepia.

Norėčiau jus pradžiuginti nerealiais jų žiedeliais. Bet, laikantis šiokių tokių moralinių principų, nuotraukos – tik mūsų kieme pražydusių brugmansijų. Foto papildysiu, pasigirsiu, pražydus kiekvienam naujai isigytam gėliukui. Paisydama autorinių teisių, tik rekomenduoju pasidairyti po didžiulę jų įvairovę: http://www.abads.net/Gallery/

Įdomesni pasiskaitymai, brugmansijų rūšys. Angliškai, bet sužavės ir vien tik paveikslėliai:
http://www.a1b2c3.com/drugs/var006.htm
http://www.abads.net/abadssitemap.htm
http://www.brugmansia.us/
Iki greito!

2008 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Susipažinkime?...

Sveiki. Esu Akvile. Širdingas žmogutis, nebijantis dalinti savęs kitiems, ieškantis pilnatvės darbuose ir spalvų gyvenime... Bet... šis dienoraštis turėtų būti ne apie mane. O gal "ne tik apie mane". Apie ligą - dabar jau nebegaliu to kitaip vadinti. Brug-maniją, Brugman-ligę, kaip sako teta Rasa. Apie Brugmansijas (Brugmansia spp.), Angelų trimitus - augalus, kurie suviliojo mane prieš 7-erius metus ir užkariavo mūsų kiemą. Sakysite, na ir kas? Bet tai dalelė manęs. Ne reklama, ne būdas pasigirti, bet galbūt šio užkrečiamo viruso dalybos. Savotiška terapija - skleisti žinias, mintis, viltis ir pasiekimus. Ir tiesiog gražu.
Iki greito.