Sakysite – brugmansijų kvapas galvelę susuko… Gal. Bet gražu.Vienam internetiniam puslapyje apie brugmansijas rašo, jog brugmansija galėjo būti ir poeto mūza… Prancūzų poetas Charles Baudelaire savo eilėraščių rinkinyje “Piktybės gėlės” (angl. “The Flowers of Evil”) išreiškia žavesį augalų, į kuriuos panašių nėra, grožiui… Ir, nors poetai itin retai apdainuoja konkretų objektą, papašu, kad tokios blogio gėlės galėjo būti angelų-velnių trimitai. Įkvėpiau giliai giliai svaigaus aromato ir atsiverčiau minėtą eilėraščių rinkinį. Nesu literatūrologė ar itin jautri poezijai, bet…
Gėlės smilkintuvas kvapus aplink skleidžia,
O vakaro vėjuj garsai, kvepalai sukas, žaidžia
Ir valsu liūdnu ilgesingą svaigulį kelia.
Gėlės smilkintuvas kvapus aplink skleidžia;
Tarytum širdis įžeista smuikas virpa ir gelia
Ir valsu liūdnu ilgesingą svaigulį kelia -
Dangus kaip altorius gražus prieš akis atsiskleidžia.
To pačio įkvėpimo apgauta ar pagauta, pasidairiau, ar tik mūsiški poetai šitų “blogio gėlių” ar jų giminaičių savo eilėmis nepagerbė. Ir štai… posmelis iš J.Strielkūno “Tamsybių sodo”:
Naktim durnaropės želia:
Iš vieno kelmo kelios kojos
Aukštyn sijoną žalią kelia –
Visai begėdiškai šakojas.
Šiame labai jau savotiška romantika. Bet tiesos yra. O susižavėjusiem ir angliškai skaitantiem gal ir ši žodžių magija patiks, poetiškai burianti botaniniais terminais, ar išaukštinanti šios „mėnulio gėlės“ simbolinį moteriškumą, slėpiniškumą ir nuodų galią:
http://allpoetry.com/poem/4123759
http://www.alharris.com/heartplace/mlmoonflower.htm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą