Dauginam(ės)

Pavasaris pavasaris... apsuka galvelę, kyla nepaaiškinamų, godžių norų turėti gėliukų vis daugiau ir daugiau ir daugiau... Jie išsisklaido tik vasaros antroj pusėj, brugmansijų šeimynai subujojus ir suvešėjus, kuomet supranti, kad 5 a sklype tilpti namas, šiltnamis, du tėvo mikrobusai, trys lengvieji automobiliukai, kelios obelys, vienas kitas alpinariumas, keli nerealūs spygliuočiai, keliolika rožių kerų, erdvi pievelė, kruvelė kita neįkainojamo metalo laužo, šuo ir 5 suaugę žmogėnai (tiesa, dviem iš jų su savo pomėgiais liko vietos tik ant stogo) ir 30 nemenkų brugmansijų krūmų (1-4 m aukščio, 40-150 L kubiluose) tiesiog nebegali... Ne, ne, aš nesiskundžiu maža namų ir kiemo erdve; tai tik trumpas įvadas į tai, kad, labai tikiuosi, jog šie magiški augaliukai sužavės ne tik jus, bet ir jūsų kaimynus, giminaičius ir praeivius, o jūs dosniai su jais dalinsitės įšaknydintais auginukais, nes jau žinosite, kaip paprastai, nekomplikuotai tai padaryti .

Taigi, brugmansijų dauginimo paslaptys... Dauginti brugmansijas auginiais daug paprasčiau ir patikimiau nei sėklomis. Iš sėklos išaugęs daigelis gali kelis metus tūnyti, kol pasijus pakankamai subrendęs pražysti. Be to, vegetatyviškai (t.y. stiebo auginiais) padauginti augaliukai tikrai išlaiko visą informaciją apie tėvinį augalą, tikras „klonas“, taigi, jam pražydus nebus jokių netikėtumų. Gana blevyzgot, pasakoju viską iš eilės.

Dauginimas stiebo auginiais.

Jei ūgliukus padauginimui skinsite nuo suaugusio, vešlaus augalo, negailėkite „riebios“ viršūnės, jau išsišakojusios į „Y“. Tiesa, tokios viršūnės į laibakotį medelį jau nesuformuoti, bet iš jo išaugęs vešlus krūmelis pražįs greičiau. Taip jį apgausime – išsišakojimas į „Y“ veiks kaip signalas, jog auginukas jau pakankamai suaudęs krauti pumpurus. Jei taupome padauginamąją medžiagą, tiesiog pasirinktą stiebelį supjaustome 10-15 cm ilgio „kuoliukais“, turinčiais bent po 2-3 pumpurus (taigi, itin ištįsę stiebai nelabai tiks). Geriausia pjūvį daryti tarp dviejų pumpurų. Nuskabome stambius lapus, jei dauginame išsišakojusią viršūnę, galima patrumpinti jai šakeles.. Tiesa, padauginimui reikia pasirinkti ne jauną, o jau pagyvenusį stiebą ar stiebo dalį, kuriame gležną epidermį jau keičia periderma su žievlęšiukais (lenticelėmis). Žievlęšiukai – tai ~1 mm skesmens šviesūs taškeliai, kauburėliai ant stiebo. Iš tiesų per juos vyksta dujų apykaita, bet kartu tai ir pradmenys brugmansijų šaknims. Paruoštus „kuoliukus“ merkiame į vandenį ar gerai sudrėkintą perlitą, kelioms dienoms – savaitėms, iki vos pradės formuotis šaknys (neapverskite tik „aukštyn kojom“). Tokie stiebeliai pradės leisti šaknis primiausia pačioje stiebo apačioje, ir tik pasodinus į dirvą šaknys prasikals aukštesnėj stiebo daly. Nereikia pamiršti kas kelias dienas pakeisti vandenį. Pasirodžius šaknų kauburėliams, sodiname auginuką į purią dirvą (durpė visai neblogai tinka), santykinai nedideliam vazonėlyje, ir laistome, bet neprelaistome! Daug dažniau tokie auginukai kenčia nuo drėgmės pertekliaus nei stokos, bet dirva ir perdžiūti negali. Galima brugmansijas ir nemirkius sodinti į substratą, bet tuomet reikia daugiau priežiūros – geriau dažniau purkšti, nei laistyti. Tiesa, stiebus nebūtinai sodinti vertikaliai, galima, ypač turint trumpus, vos kelių cm stiebo gabalėlius, juos tiesiog „paguldyti“ ant dirvos. Kartu su šaknimis iš šoninių pumpurų išaugs ir nauji ūgliukai. Jei norite formuoti vešlų krūmelį, galima leisti augti keliem ūgliukam, bet jei norite medelio formos, reikia palikti tik vieną, stipriausią, kitus išskinant (paprastai dailus medelis išeina tik padauginant pavasarį jaunesnio sitebo viršūne, ji ilgiau auga neišsišakojusi). Praėjus keliom savaitėm – mėnesiui po pasodinimo, kai matome, jog šaknų sistema susiformavo, ir smulkios šaknelės lenda pro vazono dugną ar boluoja dirvos paviršiuje, persodiname. Jaunus padaugintus augaliukus geriau persodinėti „etapais“, persodinant kelis kart į vis didesnį vazoną, nei iškart įsodinti į didelę talpą. Jei dauginote „kuoliuku“, o šoninio pumpuro ūgliukas jau gerai pasistiebęs, persodinkite augaliuką į gilesnį vazoną, dirva „paslėpdami“ motininį stiebelį. Ūgliukas pats išleis šaknis, ir augs savarankiškai, pažemėj nesimatys kyšančios senojo augalo stiebo dalies.

Prirašiau nemažai, bet, patikėkit, tai visai paprasta, ypač pavasrį jie gerai šaknijasi. Mūsuose paplitusios B.suoveolens ar B.arborea (baltos, rausvos, geltonos), šiuo tradiciniu būdu dauginasi sėkmingai. Hibridinės brugmansijos, ir B.candida man ne taip lengvai pasiduoda padauginamos. Bet nepasiduodu. Bandysim „orinį įšaknydinimą“, kai stiebas įšaknydinamas dar ant motinio augalo. Stiebą reikia įpjauti negiliai aštriu peiliuku skersai stiebo apie 1 cm. Pjūvio vietą apvynioti sudrėkintomis samanomis ir apsukti plėvele. Per kelias savaites pjūvio vietoje stiebas turi įsišaknyti. Tuomet jau įsišaknijusį stiebą nupjauname ir sodiname į dirvą. Žiūrėsim, kas iš to išeis.