2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

2009-ųjų vasaros stebuklai

Gera, gražu, kai žydi... tarsi suteikia sparnus, kažkokios magiškos galios... Svaigstu nuo grožio, nuo kvapų... Kiekvienam išsikovotam mažučio kiemo lopinėlyje – po brugmansijos vazoną. Laukiu nesulaukiu, kada bus galimybė išsikraustyti į platesnes erdves. Deja, kolkas realesnė tikimybė brugmansijas apgyvendinti ant plokščiosios namo stogo dalies...


Mažytis fotoreportažas iš mano sparčiai augančios, žydinčios ir besiruošiančios žydėti kolekcijos.

Pati pirmoji, seniausioji ir vyriausioji brugmansija. Šiemet jai 8 metai. Visuomet didinga, galinga. Gaila, kad kasmet tenka ją smarkiai nugenėti ir žiedais ji pasipuošia tik rudeniop... Pirkta Kaune, stoties turguje - tetos Jolantos gimtadienio dovana. Nors tuo metu vargiai tesugebėjau prisiminti šio augalo pavadinimą... Išnagrinėjus informaciją internete ir ištyrinėjus žiedą, atsargiai bandau teigti, kad tai turėtų būti Brugmansia aurea. Žydi gausiausiai, didžiuliais žiedais, kvapas saldžiai gluminantis, bet su gaiviu prieskoniu. Man ji visgi nuostabi savo forma ir dydžiu, nes tik joje atsiskleidžia tikrasis žiedų liūties stebuklas. Keli jos palikuonys vejasi dydžiu ir didybe...


Antroji mano brugmansija, padovanota tetos Jolantos – maximose tuomet buvo jų privežta... Pražydo jau pirmaisiais metais, sužavėjo, ir toliau žavi visus 6 metus. Vėlgi pačios spėjimu-tyrimu, tai Brugmansija suaveolens. Žiedai platūs, pražysta balzgani ir tik palaipsniui nusidažo rausvai. Auga platus krūmas, ne tokia aukšta kaip geltonoji. Bet vakare virsta tikra nakties karaliene – pakelia nusvirusius žiedus aukštyn ir pasipuošia begaline didybe ir gaivi jazminų ir pakalnučių kvapų mišiniu.



Baltoji, tikriausiai taipogi Brugmansia suaveolens, o gal arborea? Jazminų kvapas su trupučiu citrinos gaivos ir vanilės svaigulio... Mano kieme jau 4 metus, mažytukė pirkta iš tetulytės Kauno Stoties turguje. Kiekvieną pavasarį viena pirmųjų pasipuošia žiedais, kurių baltume žaidžiantys saulės spinduliukai sukuria stebuklą...

Brugmansia x candida ‚Knightii‘ – prancūziško šarmo ir kaprizingumo mišinys. Kasnakt pasidabina neįtikėtinai gaiviu, bet stipriu aromatu. Žiedai – balti pilnaviduriai, bet savo slaptą žiedų grožį atskleidžia tik rudeniop, kai orai vėsesni, gaivesni. Vasaros kaitroje elegantiški žiedai nurunda nespėję išskleisti vidinio sijono. Tai pirmasis mano bandymas (2008 kovą, www.hodnik.com) pirkti brugmansijas užsienyje. Kartu įsigyta kita trokštama brugmansija Herrenhauser Gardens atkeliavo tik su abejotinais gyvybes ženklais ir, galbūt išgąsdinta perdėto mano rūpesčio, neprigijo.



Dar vienas pirkinys – iš nuostabių veislių „mamos“ Anne Kirchner-Abel (2008

birželį, http://www.engelstrompete.de/). B. x candida f. Pleno ‚Angels Flight‘ (2003 metų selekcijos veislė). Stambūs, oranžiniai dviaukščiai – triaukščiai žiedai, raitytais sijonais – tarsi vaikystės lėlės svajonių suknelės... Kvapas neįkyrus, nors, galbūt, kaip ir su gerais kvepalais – tikrai prabangūs aromatai mėgsta slapstytis?..


B. x candida f. pleno ‚Salmon Perfection‘ (2002 metų selekcijos veislė). Tikrai arti tobulybės. Nustebino žiedų ilgaamžiškumas: ne itin dideli, tačiau itin elegantiški... Dvigubi, trigubi, lašišiniai-rausvi, ypač puošniai riestais danteliais. Aromatas labai subtilus, elegantiškas ir santūrus, bet nesvaigina.


B. Hybride f. pleno ‚Double Dark Rosetta‘. Keistuolė, o gal... tik labai panaši į mane: keras kreivas, lapai sukasi (o tai, pasirodo, natūralus rūšies požymis!), bet pražysta tokiu žiedų stebuklu, tokia palaima akiai ir širdžiai, kad nebematyti jokių trūkumų!


B. x candida f. pleno ‚Angels Eyecatcher‘ – tikra viliokė akiai ir nosiai – žiedeliai – stambūs, skaisčiai geltoni, o pakraštėlis – tamsesnis, oranžinis. Žiedas drovus – neparodo viso vidinio sijono grožio, tačiau lapai taip pat verti ypatingų pagyrų – stambesni nei kitų brugmansijų, ovalesni, ir padengti tarsi mažučiais šereliais – švelniai šiurkštūs! Pakankamai „jauna“ veislė, registruota 2008 m.


Vos sulaukus šio pavasario, pažadinus kelias savo numylėtines iš po žiemos miego, vėl rašiau laišką Anne ir Werner Abel, prašydama man grožybių rezervuoti, ir štai, gegužės pirmąją savaitę sulaukiau nepaprastos dovanos:

B. x candida f. pleno ‚Angel‘s Summerime‘ – tarsi gardus putlus morenginis pyragaitis – o ir kvapas panašus! – pražysta žalsvas, pabąla, o tuomet nuo ūselių galiukų ima tamsėti, kol virsta persikiniu gardumynu! 2005 m. A.Kirchner-Abel veislė, nuostabi dar tuo, kad visai mažutis kerelis ima šakotis, o žiedai skleidžiasi vienas po kito – nei itin gausiai, bet nuolat žydintis.


Brugmansia vulcanicola Hybride 'Pink Ice' – trapi, kiek aikštinga elegancija, mėgstanti slėptis pavėsyje – ne tokia aukšta, puikiai išsitenka mažose erdvėse. Lapų forma, aksomo plaukeliai ją tarsi pakyli. Žiedas – nedidelis, bet žydi anksti ir gausiai – praktiškai nemiega ištisus metus žydėdama. Spalva – tarsi sušąlusi rožinė, tačiau tokia gyva ir skaisti... Ypatinga, nes kitokia.


Kitų gražuolių žiedų dar neteko pamatyti, betgi verta ir apie jas visas papasakoti!


B. x candida f. variegata ‚Maya‘ – nereikia nė žiedų vilionės – žalsvai baltai margų lapų švelniu pūkeliu grožis džiugina akį. Pats keras vešlus, augus ir labai kantrus. Žiedai turėtų būti ilgi, abrikosiniai – kai pražys - daugiau pasigirsiu.


B. Hybrid f. pleno ‚Angels Pink Pearl‘ – atrodo – trapi, bet be galo tauri ir elegantiška. Krūmo architektūra nepriekaištinga, žiedų grožis – ilgai nesenstantis, lapai tvirti ir itin tamsūs. Žiedelį vieną jau pati mačiau, dabar laukiu didžiojo žydėjimo – ir jus pradžiuginsiu nuotraukomis.


B. Hybrid 'Red Angels' – medelis turi pasipuošti nuo rausvo iki tamsiai raudono žiedo – atkeliavo nedidukė, o ir priėmiau nesvetingai – bemyluodama nulaužiau pačią viršūnę... tikriausiai tik kitais metais, nuoširdžiai globojama, visas skriaudas pamiršus rausvais angelais pasipuoš.



Argi manote kad tai viskas? 2009 m birželį, gimtadienio rytą dar du gėriai atkeliauja vėl iš Prancūzijos – nepasidavusi ankstesniai netekčiai, šįkart sėkmingai auginu B. ‚Herrenhauser Garten‘ (B. versicolor hibridas) – veislė, kilusi iš Vokietijos (Dr.Preissel kūrinys) ir besigirianti vienais iš ilgiausių žiedų – trigubi oranžiniai, nusvirusiais žiedais.


Dar viena – tikra brugmansijų „Coliukė“ – B. Hybrid aurea ‚Culebra‘ – mažutė, lėtai auga, mėgsta slėptis pavėsyje, nors anaiptol ne gležnutė, gyvuoja ištisus metus – nemiega žiemos miegu. Lapai – neįprasti, siauri, pailgi, išsidėstę visomis kryptimis aplink stiebą lyg aštrūs durklai. Žavu,- gal todėl kad neįprasta. Žiedas turėtų būti nedidelis, tačiau jo vainiklapiai laisvi – nesuaugę į trimitą, kaip kitų brugmansijų. Stebiu jos augimą ir nekantriai laukiu jos bekvapių žiedų stebuklo.



Liga progresuoja – Liepą dar vienas siuntinukas. Šįkart, iš Olandijos. Susižavėjusi Tonny Surrow (Danija) patirtimi jo knygoje http://www.brugmansia.dk/engletrompet_butikken/engletrompeter_shop.html ir laukdama kitos vasaros, kai bus galima įsigyti jo selekcijos veislių, neištvėriau – išmėginau, beje tikrai sėkmingai http://www.brugmansia.nl/ internetinę parduotuvę ir pasidovanojau šešetą naujų veislių – ne tik žiedų įmantrumu besipuošiančių, bet ir tų, kurių grožis – tik nedaug nusvirusių žiedų kaskadose...

Taigi, : kitais metais akį džiugins:


  • B.Adeline – M. Schneider (Vokietija) veislė – rausvi, trigubi žiedai, tiesiog „styrantys“ į šonus ir rodantys pasauliui, kokie jie vistik nepakartojami!
  • B.Dalen‘s Pink Amour (B.Candida f. plena) – (Gommer, Olandija) šedevras. Didžiuliai, kabantys triaukščiai rausvi žiedai.
  • B. Harmony (Hybrid) - M. Schneider (Vokietija) veislė – abrikosiniai, žiedai, žvelgiantys į šonus, ne žemyn...
  • B. Herzenbrucke (Suaveolens hybrid) – Dr. Preissel, Vokietija selekcijos veislė – viengubi, labai platūs geltoni viengubi žiedai oranžiniu pakraštėliu, žvelgiantys į šonus.
  • B.Mountain Magic – Amerikietiškoji McCleod hibridinė veislė – tamsiai rožinė. Amerikiečių vesilės pasižymi ne tiek žiedų įmantrumu, kiek kero grožiu, augumu, ilgu žydėjimu ir trumpomis pauzėmis tarp žiedų pliūpsnių. To iš jos ir tikiuosi.
  • B.Rosalie (Aurea Hybrid) – (Blin, Prancūzija), rožinė, žiedais, žvelgiančiais į šalis. Savo šarmą tikriausiai parodys kitą vasarą.

Šios vasaros pirkinių istorija baigiasi dviem gražuolėm iš Langenbusher Kubelgarten – B.Candida plena ‚Wupperstolz‘ – varieguota margalapė rožiniais garbiniuotakraščiais žiedais ir B.Versicolor hibride flore plena ‚Theas Liebling‘ – siauručiai keturių aukštų raudonai raudoni žiedai. Pardavėja nebuvo itin sąžininga – prašė sumokėti kaip už du didelius augalus, o gavau vieną tik pusiau tiek didelį, kiek žadėjo, o kitą – mažulytį, bet šviežiai persodintą į jam milžinišką vazoną. Betgi – atsigauna po truputį, ir tikiuosi, užburs savo žavesiu kitąmet.



Ogi viso 23 rūšys. Oi keistas skaičius. Tiesą sakant, nustojau skaičiuoti ties 8... Gal kas norėtų tokių savo kieme? Prašom kreiptis (akvilur@yahoo.com), kuo nuoširdžiausiai pasidalinsiu viskuo, ką turiu – patirtimi, žiniomis, auginukais. O gal nudžiuginsite mane siūlydami mainus?


2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis

Velnių ar Angelų trimitai?

Gaivaus atostogų oro įkvėpta, dedu žodelius dar vienai temelei. Klausimas painus, komplikuotas, kartais – neišsprendžiamas, tačiau labai erzinantis. Angelų ar Velnių trimitai? Kartais man atrodo, kad abi jos velnių apsėstos, netgi pirmosios – anaiptol ne „angeliškos“... Bet, kaipgi žinoti, kurį augaliuką, durnaropę ar brugmasiją perki, jei jos abi taksonomiškai priskiramos tai pačiai brugmansijos genčiai, o net lotyniškuose pavadinimuose ant sėklų pokelių būna tiek painiavos... O ir paveikslėliai! Neretai durnaropių žiedai „pakabinami“ pakuotės viršelyje aukštyn kojom... Gal šie patarimai ir nepadės teisingai atspėti, kas slepiasi sėklų pokutyje, bet, tikiuosi, paaiškės, kurios gi daigelį taip rūpestingai globojate...
Priežiūra tiek brugmansijų, tiek daturų panaši, bet augalai vistik skirtingi savo būdu.


Istoriškai, Brugmansijos (lot. brugmansia sp.) ir Durnaropės (datura sp.) tikriausiai turėjo bendrus protėvius, kurie prieš gerus 150 milijonų metų, dėl kontinentų dreifo, pasidalinus Pangėjai, „išsiskyrė“, o ilgametės evoliucijos pasekoje turime du panašiai-skirtingus augalus. Abu augalai priklauso tai pačiai bulvinių šeimai, abiejų lapai padengti smulkučiais plaukeliais, kuriuos pajudinus pasklinda savitas žalių bulvių kvapas (giminaičiai juk:), abi žydi stambiais kvapniais piltuvėlio formos žiedais ir abi žinomos kaip kerėtojų augalai... Visgi, Daturos jau nuo seno buvo žinomos Europoje; jas geriausiai pažinojo raganos ir nuodytojos, o Brugmansijos Senajame pasaulyje buvo atrastos tik atradus Ameriką, t.y. Naująjį pasaulį. Karlas Linėjus, pamatęs brugmansijos peišinį, tuojau pat sugrupavo jas su durnaropėmis ir užregistravo rūšį (tai nutiko 1753 m). 1805 m Pietų Afrikos mokslininkas C.H.Peerson išskyrė Brugmansijos gentį, o tik 1973 m. T.E.Lockwood dokumentavo požymius, atskiriančius šiuos du augalus. Deja, šių mokslininkų darbas nuėjo praktiškai veltui, nes jau šio dešimtmečio pradžioje Amerikos daturų ir brugmansijų augintojų asociacija jas vėl apjungė.
Betgi, apie skirtumus, kurių nemaža galima pavardinti:

Durnaropių stiebai – žoliniai, žali, kartais su violetiniu atspalviu, auga iki 1-1,5 m aukščio. Brugmansijų – jauni stiebai žoliniai, tačiau gana sparčiai medėja, pasidengia periderma. Priklausomai nuo sąlygų, gali pasiekti iki 9 m aukštį.
Durnaropės auga kaip vienmečiai augalai, o brugmansijos, pasirūpinant tinkamomis žiemojimo sąlygomis – daugiamečiai.
Bene pagrindinis skirtumas: durnaropių žiedai žvelgia aukštyn, o jiems nužydėjus suformuojami dygliuoti, kaštoną primenantys vaisiai, pilnutėliai sėklyčių. Brugmansijų žiedai žvelgia žemyn, o vaisiai – pailgi, tarsi ankštys. Tiesa, mūsų sąlygomis nedažnai suformuojami, o juose pasislėpusios sėklos gerokai didesnės, jų apvalkalėlis žymiai storesnis, nei durnaropių.
Durnaropės lengvai dauginamos sėklomis, ir iš jų išauga motininiam identiškas augalas. Brugmansijos iš sėklų auga sunkiai, augalas išauga ne būtinai toks, kokio tikėjotės, o dauginimas auginiais yra ir patikimesnis, ir lengvesnis.
Betgi šie požymiai išsiskiria tik augalams sužydėjus. Net žiedai gali būti apgaulingi. Pastebėjau, kad kai kurių brugmansijų rūšių pumpurai gan ilgai laikosi „stati“, ir tik visai besiruošiant žydėti nuo savo svorio nusvyra. Dar vienas, kiek parankesnis požymis yra augimo fazės trukmė. Brugmansijos gan ilgai, lyginant su durnaropėmis, auga, kol pakankamai subręsta šakotis ir žydėti. Daturos, tuo tarpu, neretai pumpurus sukrauna dar beleisdamos 3-4 tikrą lapą, nes jų augimo fazė trumpa.

Brugmansijų veislių išvesta daugybė, o tai dar labiau apsunkina identifikaciją, betgi, ūkiški mano pastebėjimai dar būtų keli tokie: durnaropės lapai būna padengti tankesniu pūkeliu, nei brugmansijų, o patrynus lapą intensyvus savitas kvapas stipresnis, nei brugmansijos. Be to, durnaropes lapas bus santykinai mažesnis, dantytas, kai brugmansijų, tik esant gerom augimo sąlygom, danteliai kartais pasirodo B.aurea augalų lapuose, kitų lapai - lygiakraščiai. Ant brugmansijos stiebo, be pagrindinių lapų, šoniniuose stiebo pumpuruose išsidėsto nedidelių lapų kuokštai, kai durnaropės stiebas dažniausiai plikas.

Visgi, tikiuosi, Jums pavyks išvengti painiavos. Šios giminaitės tarpusavy nesikryžmina dėl skirtingo chromosomų skaičiaus, taigi jokio išsigimimų pavojaus, auginant abi vienam kieme nėta. Juk ir viena, ir kita, savotiškai magiškos, savotiškai žavios – neveltui Angelų-Velnių trimitais vadinamos.