2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Kur slypi pavojus?

Paskaičius apie svaiginamąsias ir nuodingąsias brugmansijų savybes, gali kilti noras mesti lauk jas iš savo kiemo. Ypač, auginantiems vaikus ir naminius gyvūnėlius. Neneigiu, pavojus yra. Bet, tik sąmoningai jų ragaujančiam. Vaikas, kaip ir šuo, neprisivalgys visai bjauraus skonio lapų tiek, kad pajustų poveikį, nors iš smalsaus mažylio galima tikėtis visko?! Tai yra natūrali šio augalo apsauga nebūti nuėstam žolėdžių. O sėklas mūsų platumose brugmansijos suformuoja ir subrandina gan retai, ir ne visos jų rūšys. Esu skaičiusi, kad voveriukai labai mėgsta durnaropių sėklas, ir vis grįžta ir grįžta jų paskanauti... Taip pat vienam užsieniniam forume pasakota apie triušį, labai mėgusį šį „delikatesą“, bet nuo jo visai neblogavusį... Bet tai jau sąmoningas procesas. Prieš kelis metus mūsų rajone jaunimėlis prisikepė bulvinių blynų su durnaropių sėklom – tokia vakarienė baigėsi koma. Tik pats augalas čia jau visai nekaltas.

Visigi, neginu brugmansijų, kaip visai nekaltų gėlių. Suaugusiam, ne savo noru apsinuodyti jomis nelabai pavyktų (na, nebent kas kitas jums paslapčiom „padėtų“). Jų lapai nesukelia alergijos prisilietus. Jautrų žmogų gali erzinti tik žydinčių gėlių kvapai. Yra realiai žymiai dažniau sutinkamų ir pavojingų tos pačios šeimos augalų: virškinimo apsinuodijimus gali sukelti pažaliavusiose bulvėse sukauptas alkaloidas solaninas. Miškelyje netyčia galima prisiragauti šunvyšnių, galų gale pats tabakas – ne itin naudingas sveikatai. Reikia būti labiau protingiems, nei atsargiems.

Komentarų nėra: