Priežiūra: Genėjimas ir lajos formavimas

Apie genėjimą. Gal visai ne nuo to reikėtų pradėti nagrinėti priežiūros ypatumus, tačiau jau rudenėja, ir visai netrukus karpysime šakas ir krūmus vilksime į rūsius, garažus ir oranžerijas (kaip pavydžiu tiem, kas jas turi... Kita vertus – visi mūsų namai žiemą virsta „priverstine“ oranžerija, nepaisant, kad visai tam nepritaikyti). Rudeninis genėjimas būna ypač skausmingas- tenka nutrumpinti šakas su gausybe pumurų. Na ir kodėl jos taip veržiasi žydėti rudenį?...
Keli patarimai, kaip tai padaryti.

Rudeninis genėjimas. Gedulingiausia priežiūros ceremonija. Bent man. Žinoma, jei jus tenkina augalo forma ir jei brugmansija rudenį vis dar telpa pro duris į šiltensę patalpėlę, galima visai jų nekarpyti. Bet… Mano didžiosios, 2,5-3,5 m aukščio brugmansijos genimos taip: pamatuojam, koks garažo lubų aukštis, atimam kokį 10 cm ir nurėžiam šakas... Tiesa, visas nurėžtas stambias šakas galima paversti nemažais medžiais. Išduosiu kada nors paslaptį kaip. Visgi indėlis į naujos kartos padauginimą nepaguodžia. Vaizdelis lieka šiurpokas. Šiemet tokia procedūra dar nevyko, bet mėginsiu nepamiršti įdėti vaizdelių, kaip augalai atrodo „prieš“ ir „po“. Atsparios, jos šaunuolės... Nekart pjoviau visas šakas iki sumedėjusio trejų-ketverių metų stiebo – rado jėgų išauginti ūglius, suželti ir pražįsti, bet tik vasaros pabaigoje... Jei genėti šiek tiek labiau pagal taisykles, tai... pagal skonį ir „sandėliavimo“ galimybes, rudenį visai išpjauname nereikalingus stiebus, o tuos, kurie jau išsišakoję, trumpiname iki tais metais suformuoto stiebo išsišakojimo, tačiau būtinai reikia palikti 6-10 bamblių virš „Y“. Apie „Y“ – atskirai ir išsamiai kitame rašinyje. Tuomet augalas nepraras vidinės informacijos, jog jau yra pakankamai suaugęs, ir pražįs, pavasarį laiku išnešus į šviesą, jau gegužį. Jei nurėšime šakas per daug, brugmansija vėl pasijus nuskriaustu kūdikiu, ir neformuos žiedinių pumpurų tol, kol nesuaugs ir nepradės šakotis tų metų ūglių viršūnės, maždaug vasaros pabaigoje... Pavasarį beliks nukirpti nudžiūvusias atšakas, ir leisti nuskriaustam augalėliui atželti. jei rudenį augalo negenėjote, o pavasarį kyla noras patobulinti jo formas, drąsiai tai galima daryti, kol atugalas pilnai nesužaliavęs.

Augalo formavimas. Natūraliai Brugmansijos auga kaip nedideli krūmeliai, ir, jei neesate pedantiškas estetas, ar kirpėjas-mėgėjas, geriau leisti joms augti „laisvai“. Jos iš prigimties formuoja tankią lają, ir net natūraliai augdamos, yra visai išvaizdžios. Tačiau, galima juos suformuoti ir kaip medelius. Tiesa, Lietuvoj paplitusios geltonos ir baltos B.suaveolens gan lengvai pasiduoda visokiem karpymams ir lankstymams, o rausvoji – užsispyrusi būti pasišiaušusiu krūmu.

Taigi, jei nusprendėte, kad turite pakankamai kantrybės, imkimės žirklių, sekatorių ar peilių (kartais prireikia net pjūklo) ir negailestingai rėžkim šakas. Jei norite suformuoti medelį, formuoti geriausia pradėti dar jauną augaliuką, pavasarį. Vėliau vasarą įšaknydinti ūgliai anksčiau subręsta, stiebas natūraliai išsišakoja į “Y” žemesnis, nei pavasarinis. Taigi, jei augaliukas turi kelis stiebus – išsirenkam stipriausią, tiesiausią, o likusius nukerpame. Toliau nuolat kerpame ar laužiame nereikalingus šoninius ūglius, iš šaknų išaugusias ataugas. Tolimesnis lajos formavimas galimas tik natūraliai išsišakojus stiebui į Y formos atšakas. Norint, kad krūmas būtų tankesnis, tiesiog nukerpame atšaką netoli išsišakojimo vietos, ir taip kiekvienos nupjautos atšakos vietoje išaugs mažiausiai du nauji ūgliai. Nors su pačios lajos formavimu siūlyčiau nepersistengti. Čia gi ne tuja kokia. Be to, jei auga jai tinkamomis sąlygomis, gražią formą igyja ir pati...

Lankstymas. Brug-manija sergu namuose ne aš viena. Šia sunkia liga užsikrėtę visi: ir mano vyriškis, ir tėvas, ir brolis, ir mama. Ir visai tuo džiaugiuosi - kaip gi kitaip rasčiau rudenį ir pavasarį tris-keturis vyrus savanorius didiesiem vazonams tampyti į rūsį ir iš jo... Bet grįžkime prie esmės. Mano brangiausio augalo formavimui pritaikyta metodika... Smarkiai apgenėjus nemažą brugmansiją, jos nauji ūgliai auga gana „statūs“, suformuodami kiek pankišką šukuoseną. Taigi, vėlyvą pavasarį ar vasarą jos lajai galima suteikti kiek aptakesnes formas. Tam reikės virvutės ir kelių bent 2-3 kg svorio daiktų (priklausomai nuo augalo dydžio ir stiebų storio). Užneriame ant šakos kilpą, palenkiame ją žemyn pageidaujamu kampu ir parišame prie svarmens ar inkaro vaidmenį atliekančių rakandų. Paliekame kelioms dienoms. Ūgliai natūraliai vis tiek šaus į viršų, tačiau taip parišus, stiebas išsilenkia, laja tampa platesnė...

Galima genėti ir šaknis. Tuomet nereikės jų persodinėti į vis didesnius vazonus... Rašoma, kad 30 L vazonas kaip ir pakankamas net ir suaugusiai brugmansijai. Tačiau ankstyvą pavasarį reikia ją iškelti iš vazono, apipešioti smulkesnes šakeles ir patrumpinti didžiąsias šaknis. Įsodinti į tą patį vazoną vėl. Bet tuomet stengtis neperlieti! Šaknų genėjimas savaime vyksta rudenį, jei auginate brugmansijas dirvoje ar vazone skylėtu dugnu. Šią procedūrą jos puikiai perneša.

Dar vienas fokus pokus. Itin kantriem, arba tiems, kurių nežavi augalai savo natūraliu paprastumu... Galima į vieną vazoną glaudžiai susodinti 2-3 jaunus brugmansijų ūgliukus, geresniam efektui pasiekti – skirtingų spalvų. Ir tuos stiebelius po truputį sukti vieną apie kitą (fikusus populiaru taip „supinti“) iki norimo aukščio. Jei pastebėjote, kad ūglis šakojasi, toliau stiebų nebepinti, leisti augti laisvai. Toks „hibridas“ pažįs skirtingų spalvų žiedais... Tiesa, rekomenduočiau taip eksperimentuoti tik su panašaus augumo augalais, pvz. baltomis ir geltonomis B.Suavelonis, paplitusiomis mūsuose. Nors dabar ruduo, o šis eksperimentas sėkmingiau vyktų pavasarį, aš, nekantruolė, jau suporavau batą ir geltoną... gal labai nesipyks...