2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

Vitaminai

Natūraliai gamtoje brugmansijos paplitusios nuo vėjo apsaugotose vietose, dirvožemiuose, turtinguose maisto medžiagų. Jos mėgsta žmogaus draugiją – plečiasi dirbamų laukų pakraščiuose, pakelėse, ar net... sąvartynuose. Ten, kur gali gauti kuo daugiau azoto. Pavadinti azotą brugmansijoms būtina maisto medžiaga, būtų tiesiog „peršvelnu“. Na, panašiai galima būtų apibūdinti ir mano poreikį saldumynams... Taigi, nenukrypstant nuo temos, patogiausias ir paprasčiausias azoto šaltinis – sena, bet patikrinta amonio salietra. Šaukštas salietros 10 L vandens, ir taip bent kartą per savaitę augimo pradžioje. Vėliau, tręšiant kompleksinėmis trąšomis azotą naudojame pagal poreikį – jei lapai nėra gražiai sodriai žali, ar tiesiog profilaktiškai kartą kitą per mėnesį. Vistik, piktnaudžiauti azotu nereikia, nes gali nutikti taip, kad nesulauksim žiedų :) Anglies ir azoto junginių santykis augalų audiniuose veikia kaip vienas iš fiziologinių signalų žydėjimui. Jei azoto perdaug, paskatinsime vegetatyvinį augimą, ir žydės mažiau ar visai nežydės... Todėl suvešėjus lapijai geriau pasirinkti azoto turtingas kompleksines NPK trąšas, jei su mirkoelementais – būtų dar geriau. Ypač svarbu užtikrinti, kad kalio, fosforo, netrūktų formuojant žiedų užuomazgas ir žydint. Augintojai profesionalai rekomenduoja maždaug tokį santykį: 12-20 % azoto, 3-6 % fosforo ir 8-20 % kalio. Ne reklama, bet panašiausią tirpių trąšų koncentraciją atradau Kemira Ferticare rausvuose milteliuose (14-11-25); nors gal Jūs pasiūlysite ir kitų variantų? Tokių trąšų kupiną šaukštą tirpinu 10 L vandens ir tręšiu savo besotes bent du kartus per savaitę. Rudenį tręšimus retinu, o žiemą visai nenaudoju, nebent truputėlį toms, kurios žiemoja šviesiai šiltai su visais lapais. Tiesa, trąšų poreikį nulemia ir brugmansijos rūšis. Mūsuose paplitusios B.suaveolens ar B.arborea yra smarkiai augančios, vešlios, todėl jas reikia dažnai tręšti. Jei auginate B vulcanicola ar B.flava, lėtai augančias nykštukines rūšis, trašų sunaudosite žymiai mažiau.

Dar keli svarbumai. Pavasarį, iš rūsio ištrauktas ir tik pradėjusias vegetaciją brugmansijas nepulkite vaišinti trąšomis. Iš pradžių – visai skysto azoto (labai nubrauktas valgomas šaukštas salietros 10 L vandens), po savaitėlės – skystokų kompleksinių trąšų, ir tik tuomet, kai matysite, kad balsvi ūgliai pažaliavo, augalas formuoja sveikus naujus lapus, galite pereiti prie intensyvaus mitybos rėžimo.

Brugmasijos, kaip pomidorų artimos giminaitės, retkarčiais pasiskundžia ir kalcio trūkumu... Tiesa, ši giminystė pasireiškia ir bendrom ligom bei kenkėjais, bet apie šiuos nemalonumus kita kartą. Taigi, kalcis. Profilaktikai jo nenaudoju, bet jei pastebiu, kad riečiasi pomidorų ar brugmansijų lapai (išsigaubia, suformuoja „valtelę“ – lyg kraštelis būtų susitraukęs ir lapas nebegali išsitiesti), palaistau kalcio salietra pagal rekomendacijas ant pakuotes. Tai ypač nutinka, kai augalas labai intensyviai žydi (nors dar dažniau, besistengdamos išmaitinti pumpurus išvis numeta lapus). Jei pastebėsite, kad apatiniai lapai gelsta, išryškėja tik gyslos, - tikėtina, kad jūsų augaliukui trūksta magnio. Mineralinės mitybos paslaptis – tai, kad trūkstant vienos medžiagos, blokuojamas ir kitos įsisavinimas. Jei neesate nuovokus gėlių augintojas, tiesiog rinkitės kompleksines trąšas su mikroelementais.

Naujoviškos, ekologinės huminės trąšos taip pat labai naudingas reikalas... Brugmansijos mėgsta trąšią, humusingą dirvą. Bet, jei neturime gero, patikimo komposto krūvos kieme (be jokių slaptų gyventojų) naudoti mėšlo ar kito biologiškai „sodraus“ reikalo nerekomenduotina... Humistar (Kemira GrowHow) ar Oksigumatas (Arvi), turtingi humusinių ir fulvinių rūgščių gali būti labai naudingas dalykas. Nerekomenduoju sintetinių augimo aktyvatorių, kurie, naudojant neatsakingai, tik išbalansuoja augalo fiziologinę sistemą. Huminės rūgštys – tai ekologinė trąša, ypač naudinga pavasarį – mano varguolės, kentusios šiltam bet tamsiam rūsy, laistytos Humistar, atsigavo, atgijo greičiau. Taip pat prastoje dirvoje pasodintos, bet šiuo makaliuku laistytos, augo daug tvirtesnės. Tai mano mažų eksperimentų rezultatai.

Stebuklų būna visokių, pražįsta ir nemaitinamas „vitaminais“ augalas. Bet praktika rodo, kad žiedų derliaus sulauksite gausesnio, ankstyvesnio, jei dažnai tręšite. Be to, maitinamas augalas bus stipresnis, atsparesnis ligoms ir kenkėjams. Tereikia truputį įsiklausyti į savo augalą, ir suprasite, kokių medžiagų labiausiai jam trūksta.

2 komentarai:

Unknown rašė...

Įdomu, jeigu pasisodinčiau kelias brugmansijas, ar nesusirgčiau "Brug-manija"?

Kile rašė...

Manyčiau, kad viskas priklauso nuo Jūsų atsparumo įvairioms "manijų" formoms :)